Blusėtumas.
Sukėlėjas- įvairių rūšių blusos. Triušių blusos Spilopsyllus cuniculi, šunų ir kačių blusos – Ctenocephalides canis ir C. felis. Jomis gali užsikrėsti nuo šunų ir kačių.
Yra 4 blusų gyvenimo ciklo pakopos: kiaušinėlis-lerva-lėliukė-suaugėlis.
Požymiai.
Blusos triušiams sukelia itin stiprų odos niežulį, kartais ir anemija (mažakraujystę), alerginį dermatitą.
Diagnozė.
Įkandimo vietos parausta, parinsta. Daugiausia blusų būna palei ausų kraštus, taip pat galvos, kaklo, nugaros srityse
.
Gydymas.
5-10 proc. heksachlorano milteliais. Gerai vėdinamoje patalpoje ant stalo pasodinta triušį apibertti nedidelėmis heksachlorano dozėmis ir įtrinti tarp plaukų, kad preaparato patektų ir ant odos. Po stalu būtina padėti talpyklą su 3 proc. kreolino ar lizolio vandeniniu tirpalu, kad į jį sukristų negyvos ir leisgyvės blusos.
Gydymą reikia kartoti po 2 sav. Reikia dezinfekuoti aplinką, tam tinka šiltas vanduo ir chlorkalkėmis.
Profilaktika.
Ne rečiau nei kartą per dvi savaites keisti narveliuose kraiką, reguliariai dezinfekuoti narvelius, laiku pašalinti mėšlą.Narvelių dezinfekcijai tinka NEOSTOMOSAN, koncentruotas tirpalas .Galvijų, avių, kiaulių ir triušių laikymo vietas reikia purkšti skysčiu, atskiestu 1:400 (1 l koncentrato
su 400 l vandens), kas 2–3 savaites. Vieną kartą išpurškus, 2–3 sav. ženkliai sumažėja musių
populiacija. |
